Toks teiginys, kuris vienu metu yra dalinis ir neigiamas, yra vadinamas daliniu neigiamu teiginiu.

Trumpumui kiekvienas iš šių keturių rūšių teiginių pažymėtas vienu raide:

А — bendrai teigiamas teiginys (pirmasis balsis lotyniškojo žodžio "affirmo", tai reiškia,,patvirtinu").

F— dalinai teigiamas teiginys (antrasis balsis lotyniškojo žodžio "affirmo“).

Е — bendrai neigiamas teiginys (pirmasis balsis lotyniškojo žodžio,,nego“, tai reiškia,,neigiu“).

О — dalinai neigiamas teiginys (antrasis balsis lotyniškojo žodžio,,nego“).

Kiekvienas objektas yra susijęs su kitais objektais. Medis auga, nes jis maitinasi medžiagomis, kurias jis gauna iš dirvožemio ir oro; gyvenimas Žemėje vystosi dėl energijos, kurią Saulė siunčia mūsų planetos paviršiui.

Mūsų mintys atspindi ryšius, kurie egzistuoja tarp objektų ir reiškinių. Kai kurie ryšiai (pvz., priežastiniai) gali būti išreikšti sąlyginiu teiginiu.

Sąlyginis teiginys - tai teiginys, kuriame objekto požymio priklausomybė tam tikromis sąlygomis patvirtinama (arba paneigiama).

Tokių teiginių pasisakymo tiesa priklauso nuo tam tikros sąlygos, išreikštos tame pačiame teiginyje.

Nesunku suprasti, kad sąlyginis teiginys susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje pateikiama sąlyga, pagal kurią antroji pasiūlymo dalis bus teisinga.

Dalis, kurioje nurodyta sąlyga, vadinama pagrindu, o ta dalis, kurios tiesą lemia pirmoje dalyje nurodyta sąlyga, vadinama pasekmė.

Sąlyginių teiginių forma mes išreiškiame savo mintis visais atvejais, kai privalome patvirtinti ar paneigti kažką neapsiribojant, bet priklausomai nuo kai kurių aplinkybių.

1. Jei S yra Р, tai S1 yra P1. Pаvyzdžiui:,,Jei saulės spindulys praeina per trikampę prizmę, ekrane pasirodys spektras”.

2. Jei S nе Р, tai S1 nе P1. Pаvyzdžiui:,,Jei mokinys nerodo dėmesingumo, jis pamokos neįsisavins."

3. Jei S yra Р, tai S1 nе P1. Pаvyzdžiui:,,Jei per laidą perleisti elektros srovę, jo cheminė sudėtis nepasikeis."

4. Jei S n е Р, tai S1 yra P1. Pаvyzdžiui:,,Jei bulvių nekaupti, jų derlius bus mažas".

Sąlyginiai teiginiai išreiškia priklausomybę (ar priklausomybės trūkumą) iš vieno reiškinio į kitą. Sužinojus įvairius tokios priklausomybės atvejus pastebime, kad kiekvienas objektas skirtingomis sąlygomis gali turėti skirtingus, dažnai priešingus požymius. Pavyzdžiui: jei vanduo yra šildomas - jis pasvirs į garą, jei jis atvėsinamas - jis virsta ledu.

Mūsų žinios apie objektų ryšius su jų požymiais taip pat gali būti išreikštos skirstytinių teiginių forma.

Skirstytinis teiginys - tai teiginys, kuriame objektui priskiriami keli požymiai, iš kurių tik vienas priklauso.

Skirstytinio teiginio pavyzdys gali būti toks:,,Kūnai būna kietos, skystos arba dujinės būsenos".

Šiame teiginyje yra vienas veiksnys ir trys tariniai. Kiekvienas predikatas išreiškia vieną iš galimų kūno fizinių būsenų. Kadangi šios galimybės tarpusavyje atmeta viena kitą, ir sąvokos jas išreiškiančios (t.y. tariniai) yra nesuderintos sąvokos.

Skirstytinis teiginys, kuriame predikatai yra nesuderinami su sąvokomis, vadinamas išskirtinai skirstytinis teiginys.

Abiejų tarinių išskyrimas yra išimtinai skirstytinio teiginio teisingumo sąlyga. Antroji šios rūšies skirstytinio teiginio teisingumo sąlyga yra tokia:,,Predikatų apimčių suma turi būti lygi veiksnio apimčiai" (palyginkite su pirmąja sąvokų padalijimo taisykle).

Taigi, mūsų pavyzdyje su,,kūnais" teiginys būtų neteisingas, jei mes nurodytumėme tik dviejų rūšių kūnus: kietą ir skystą. Teiginys taip pat būtų neteisingas, jei mes be trijų fizinių būsenų, nurodytumėme dar kokį nors kitą požymį (pvz.,,,šalta" būsena).

Tačiau kartais skirstytiniame teiginyje dėl kelių objektų yra patvirtinama viena savybė, kai ši savybė turi priklausyti tik vienam kokiam nors objektui.

Pаvyzdžiui:,,Arba ši auditorija ar kaimyninė bus vieta, kur vyks egzaminai".

Skirstytiniai teiginiai gali turėti skirtingas reikšmes, priklausomai nuo to, ar sąvokos atmeta viena kitą, įtrauktas į tarinio sudėtį, ar ne. Taigi, pavyzdžiui, teiginyje,,Aritmetinis veiksmas yra sudėtis, arba atimtis, arba daugyba arba dalyba,,,sąvoka",,sudėtis" išmeta sąvoką,,atimtis" ir t.t.

Panašiai taip pat teiginyje,,Bet koks miestas TSRS teritorijoje priklauso arba RSFSR, arba USSR, arba BSSR ar kokiai nors kitai sąjunginei respublikai", akivaizdu, kad šio miesto priskyrimas RSFSR neleidžia jo priskirti bet kuriai kitai sąjunginei respublikiai.

Visai kitokia padėtis teiginyje:,,Kapitalistai praturtėja ilgindami darbuotojų darbo dieną arba mažindami darbo užmokestį arba įdiegdami naujas, sudėtingesnes gamybos priemones". Šiame teiginyje predikatai neatmeta vieni kitų, nes visi veiksniai, apie kuriuos kalbama teiginio predikatuose, gali veikti kartu. Tokio pobūdžio teiginiai vadinami jungiamaisiais skirstytiniais.

Kadangi kalba neturi priemonių, siekiant atskirti šį skirstytinių teiginių logišką skirtumą (jungtukas,,arba" naudojamas išskirtinaiskirstytiniuose teiginiuose ir jungiamuosiuose skirstytiniuose), tai būtina atkreipti dėmesį į skirstytinių teiginių prasmę.

Sąlyginis teiginys, kaip matėme, atspindi tokius tikrovės reiškinius, kurių pasireiškimas priklauso nuo esančios sąlygos, nurodytos šiame teiginyje. Skirstytiniame teiginyje sąlyga nėra tiesiogiai nurodyta. Tačiau skirstytiniame teiginyje ryšys tarp objekto ir vieno iš požymių priklauso nuo to, ar yra, ar nėra kiti požymiai.

Yra trečioji rūšis teiginių, kuriuose objekto ryšys su požymiu, niekuo, nesąlygotas, bet pateikiamas besąlygiškai. Tokie teiginiai vadinami kategoriškais.

Kategoriškas teiginys - tai teiginys, kuriame besąlygiškai atsispindi ryšio tarp objekto ir požymio funkcijos buvimo ar nebuvimo faktas.

,,Kalbant apie naftos atsargas, TSRS yra pirma tarp kitų pasaulio valstybių."
Kaip ir kitos teiginių rūšys, kategoriški teiginiai yra teigiami ar neigiami (,,Degimas yra cheminis procesas",,,Riebalai vandenyje netirpsta"), vienetiniai, daliniai ar bendri.

Kategoriški teiginiai yra labiausiai išplitusi teiginių rūšis. Kategoriškais teiginiais mes išreiškiame savo žinias apie tai, priklauso ar nepriklauso šiam objektui koks nors žinomas požymis.

Teiginyje atspindi objektyvus ryšys objekto ir jo savybių, santykių ir ryšio tarp objektų bei išorinio pasaulio reiškinių. Tačiau žmogus ne visuomet supranta tai, ar tas objektas ir jo savybės ar santykiai tarp objektų yra susiję. Iš spėliojimų, prielaidos žmogus nustato objektyvios realybės dėsningus ryšius ir santykius.

Tuo atveju, kai tik tariama ryšio tarp objekto ir jo savybės galimybė, žmogus išreiškia savo mintis tokia forma:

Gali būti, kad Marse yra organinis gyvenimas.
Tikėtina, kad rajoninės lengvosios atletikos varžybos vyks liepos mėnesį.
Gal rytoj bus puikus oras.

Tokie teiginiai vadinami galimybės teiginiais (problemiški teiginiai). Juose mes patvirtiname tik ryšio tarp objekto ir savybės tikimybę arba galimybę. Mes dar nenustatėme, ar yra šis ryšys, jis vis dar yra prielaida. Kai mes sakome:
,,Tikriausiai rytoj mūsų klasė eis į A.S. Puškino menų muziejų", tai visiškai įmanoma, kad rytoj klasė neis į muziejų.

Galimybės teiginio tiesą visiškai lemia tai, koks jos laipsnis išreikštas tikėtino fakto atsiradimo tikimybės teiginyje. Įvykių tikimybė priklauso nuo sąlygų, kuriose šie įvykiai vyksta.

Tačiau, kai objekto ir jo savybės ryšį mes nustatome, tai mes išreiškiame savo mintį tokios rūšies teiginiu:

Kolūkis,,Avangard" viršijo miško sodinimo planą.
Mūsų mokykloje yra gerai įrengtas fizikos kabinetas.
Auksinis ir purpurinis dangus atsispindi vandenyje.
Gamyklos biblioteka gavo daug naujų knygų.
Visą dieną nuo jūros pūtė šaltas ir šaižus vėjas.

Tokie teiginiai vadinami tikrovės teiginiais. Juose mes parodome esančius tikrovėje objekto ir savybių santykius, daiktų faktinę būklę. Pavyzdžiui, teiginyje,,Leningradas įsikūręs ant Nevos" išreiškia faktinę Leningrado vietą. Mes nemąstome tuo pačiu metu apie šio reiškinio dėsningumą, neturime omenyje, kad tai yra istorinė sąlyga, mes tik nurodo į faktą, nors apskritai mes žinome, kad Leningrado padėties vieta turi savo priežasčių.

Aukštesnė teiginio forma yra teiginys, kuriame nustatoma ne tik faktinė daiktų būklė, bet ir nustatoma, kad ryšys tarp objekto ir savybės turi natūralų pobūdį. Tokių teiginių pavyzdžiai gali būti tokie:

Komunizmo pergalė visame pasaulyje yra neišvengiama.
Mintys atsiranda ir egzistuoja tik kalbine medžiaga, remiantis lingvistiniais terminais ir frazėmis.
Pagrindo pakeitimas ir pašalinimas lemia pakeitimą ir antstato likvidavimą.
Gamtos dalykai ir reiškiniai yra organiškai susiję tarpusavyje, priklauso vienas nuo kito ir sąlygoja vienas kitą.

Tokie teiginiai vadinami būtinybės teiginiais (apodictic teiginiai). Juose mes rodome tokį ryšį tarp objekto ir jo savybių, kuris atmeta prieštaringo atvejo galimybę.

Tokių būtinybės teiginių forma kiekvienas mokslas išdėsto pagrindines nuostatas, kuriose parodyti gamtos ir visuomenės įstatymai.

Teiginiuose,,Kiekvienas kūnas susideda iš atomų",,,Saulė pritraukia Žemę",,,Vanduo esant 100 laipsnių temperatūrai verda" ir t.t., manoma, kad ryšys tarp objekto ir bendros savybės yra būtinas. Tai reiškia, kad kiekvienas kūnas negali būti sudarytas ne iš atomų arba kad Saulė negali pritraukti Žemės, o vanduo negali virti esant 100 laipsnių šilumos įprastomis atmosferos sąlygomis.

Būtinybės teiginys – tai toks teiginys, kuriame parodomi materialiojo pasaulio dėsningumai. Pavyzdžiui:,,Visi kūnai beorėje erdvėje krenta vienodu greičiu",,,Viešoji būtis lemia žmonių sąmonę ",,,Kapitalizmo žlugimas neišvengiamas“.

Visuose tokiuose teiginiuose ne tik tai mąstoma, kas yra ar bus, tai yra sumanyta, bet svarbiausia tai, kas yra būtina, ko reikės. Visi kūnai beorėje erdvėje krenta ir visada kris tuo pačiu greičiu, nes toks yra gamtos dėsnis; kapitalizmas neišvengiamaižlugs, nes toks yra visuomenės raidos įstatymas.

Žinoma, būtinybės teiginys, kaip ir tikrovės teiginys, taip pat priklauso nustatytus faktus, tačiau teiginių būdinga būtinybė yra tai, kad jie atspindi bendruosius reiškinių dėsningumus, šių reiškinių būtinumą.

Jei galimybės teiginyje parodoma tai, kas gali būti, tikrovės teiginyje – tai, kas jau yra, tai būtinybės teiginyje - ne tik kas yra, bet ir ta, kas būtinai turi būti.

Taigi mes panagrinėsime teigiamus ir neigiamus teiginius, bendruosius ir dalinius, sąlyginius, kategoriškus ir kitų rūšių teiginius.

Kiekvieną teisingą teiginį galima nagrinėti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, teiginys,,A. S. Puškinas - romano,,Eugenijus Oneginas" autorius yra tikrovės, teigiamas, vienetinis,
kategoriškas teiginys. Jо fоrmulė:

Teiginys,,Jei kūną panardinti į skystį, tai jis praranda savo svorio tiek, kiek sveria jo išstumtas skystis" yra būtinybės, bendras, sąlyginis teiginys. Jо fоrmulė:

ЧТО ТАКОЕ УВЕРЕННОЕ ПОВЕДЕНИЕ В МЕЖЛИЧНОСТНЫХ ОТНОШЕНИЯХ? Исторически существует три основных модели различий, существующих между...

Что делать, если нет взаимности? А теперь спустимся с небес на землю. Приземлились? Продолжаем разговор...

ЧТО ПРОИСХОДИТ ВО ВЗРОСЛОЙ ЖИЗНИ? Если вы все еще «неправильно» связаны с матерью, вы избегаете отделения и независимого взрослого существования...

Что будет с Землей, если ось ее сместится на 6666 км? Что будет с Землей? - задался я вопросом...

Не нашли то, что искали? Воспользуйтесь поиском гугл на сайте: